Nežinau, ar jau turiu skaitytojų, užtat jau turiu svečią. Pirmasis (po manęs) įkėlęs koją į šį blog'ą yra mano ex'kaimynas Artūras. Ką tik parašiau ir vėl ištryniau ketvirtą sakinį apie jį, nes iš tiesų net nenutuokiu kaip jį apibūdinti. Vieninteliai žodžiai, kurie sukasi mano galvoje apie šita šmikį tai savitas požiūris, stilius, Mini Cooper'is, Londonas, NewYorkas, Amsterdamas... Toliau paslaptis...Artūras - žmogus, kurį sunku perprasti iki galo. Bent jau man nepavyko to padaryti. Užtat pavyko išpešti vieną jo dienoraščio įrašą. Man patiko! Turi patikti ir tau!
Pradzia. Pirma dalis. Tikra istorija netikrojo gyvenimo. Kodel tikra? Nes as ja sugalvojau.
Beveik ruduo.
Pirmadienis.
-Labas, sakai sau kiekviena diena ryte. Bet pirmadieniais dazniausiai sakai, - labas, sveikinu su sh*** dienos pradzia. Beveik kiekviena diena mes derames patys su savim, o ypac lovoje, kovojam del keliu minuciu, kurios dazniausiai buna svarbios tiems kurie vazineja viesuoju transportu. Visa Vilniaus infrostruktura galima pavadinti viena didele kekse. Visi elgiasi su ja shlyksciai, o moka mazai, o kaikurie ishvis nemoka. Gelezies skonio vanduo, vel tas pats dushas ir ta pati vonia. Jeigu buciau finansishkai nepriklausamas keisciau gyvenimo vietas kas 3 menesius, na bent jau kas puse metu. Kadangi senamiestis yra pakankamai mazas, tai visas kraustymosi procesas uztruktu daugiausiai valanda. Kodel einant miegoti dazniausiai galvoju apie skanius pusrycius, o atsikeles apie skania vakariene? Shitas dalykas man kelia nerima, nes dazniausiai apie 11 valanda darbe jau bunu alkanas. Ai, beje apie darba, jis yra toks pats apgailetinas kaip ir tikriausiai 95% visu darbu Lietuvoje. Jauciuos blogiau negu ziurke, nes 5 dienas per savaite matau kompiuteri, ta pati vaizda, kartais pagalvoji kur as dabar ar darbe ar namuose? O niekshingi valdininkai dar stebisi kodel zmones cia zudosi daugiau negu kur kitur. Butu galima padaryti konkursa kas greiciau ishgyvens, suteikti "ziurekinishkas" gyvenimo salygas grupei zmoniu, ir stebeti kas ishgyvens. Nors argi mes dar nedalyvaujame shitam konkurse?. Pusryciai baigesi, dar neprasideje. Laikas apsirengti bent jau kazkiek kitaip negu visi kiti gatveje ar "kekshishkam" transporte ir i tave spoksos taip pat kaip ir i nemokama rytini laikrashti. Lietuvos veliava turetu buti vienos pilkos spalovs, tada tikrai niekas jos napamirshtu apsilanke cia. Atrodo kokie 250 dienu per metus matai vaizda kurio jau net nepastebi kadangi jis jau toks iprastas kaip ir dushas rytais, alkoholis savaitgaliais ar shudina nuotaika pirmadieniais. Pilka ne tik po kojom, bet visur, dangus, transporte, net zmones atrodo visi vienodai, veidu ishraishkos, net sniegas ziema pilkas. Viena isheitis vaziuoti i giluma, kur yra dar blogiau ir purviniau, bet tas purvas yra bent naturalus. Darbas baigesi, neprasidejes, jau laikas eit kur nors, dazniausiai namo, bet jeigu tai ta vieta kur nurisi nusizudyti. siandien galvojau kas butu jeigu nusishauciau i galva, turbut kazkas tektu visa shita reikala valyti, butu nemazai verkanciu zmoniu, bet man tikriausiai jau butu gyliai nusishikti. Esu egoistas, net tevai tai sake. Autobusas veza i centra, negali skaityti nes tamsu, ishsikrove "ipodas" diena jau shudinesne negu galvojau ryte. Belieka tik pakalbinti prieshai stovincia panele, kuri primena man savaitgalius cafe de pari. Zydros akys, shviesus plaukai, shvari shviesi oda, bent jau pora pliusu kuriuos galiu pastebeti per 30 sekundziu. Idomu kaip geriausiai butu pradeti pokalbi? mielai nusishypsoti ir pasakyti labas, ar apsimesti idiotu ir paklausti kaip nuvaziuoti iki "kazkur". pasirodo jai jau reikia lipti. Nusispjaut, tokiu kaip ji pilnas miestas. keistas dalykas kad dazniausiai as susiduriu su kazkokiom kitokiom moterom, arba cia tik mano vaizduote...Nors jau beveik vakaras, bet kazkodel ilgiausia diena yra pirmadienis. Kuris jau praktishkai baigesi, belieka tik grizti namo, uzkimsht skrandi, toliau spjaudyt i lubas ir gyventi pagal "grafika". Dazniausiai kaip gyveni diena taip gyveni ir visa gyvenima. Jei gyvensiu kaip gyvenau pirmadieni, mirsiu jaunas ir tikriausiai grazus.
Cami to Artūras : Bet šitas įrašas nereiškia, kad aš tau atleidau už tai, kad palikai mane ! :)))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą