lapkričio 01, 2009

Kapinių mados

Laaaabuuukass!
Kaip atšventei Halloween'ą? :D















O jei rimtai, tai ,man ši "šventė" tokia neprigijus Lietuvoje, kad tie keli žmonės maskarado drabužiais klube atrodo mažu mažiausiai kvailai. Na mes lietuviai vis dar švenčiame kai kurias sovietines šventes, tačiau JAV juk visai kas kita, o be to mes turime Užgavėnes, tik jas kažkodėl švenčia tik vaikai(ech proga pinigėlių prisirinkt).
Trumpai pertraukėlei, prieš blevyzgų rašinėli, noriu tave nudžiugint rašteliu, kurį nukniaukiau iš Inesos blog'o (Iness nepyk ;)
Žiauriai miela :)))))


O šeip tai aš visai ne apie tai, o apie dieną Po. Taigi Vėlinės. Man ši diena visada patiko. Patiko mokykloje su klase eiti tvarkyti kapų ir degti žvakučių, patinka ir dabar su šeima lankyti giminių, kurių nesu niekada mačius kapus. Patinka klausytis painaus giminystes tinklo išaiškinimo, kiekvieną syk vis to pačio ir vistiek neįsimenamo. Kažkaip tą dieną kapinėse visada sutiksi pažįstamų, giminių... ir kaip smagu juos pamatyti. Net ir tokioje vietoje galima pamatyti džiuginančių arba net juokinančių dalykų. Tikrai ! Mane šiandien laaabai daug kas džiugino. Džiugino į kapines išsipusčiusios damos su bordinem barchatinėm kelnėm, džiugino jų smailianosiai bateliai, kurių aukšti, dar smailesni kulniukai tiesiog smigo į šlapią smėlį...Dar mane džiugino neoninių spalvų dirbtinės gėlės ( lenkų mada) ir labai graži pavardė - Šlepečiai (rimtai graži)... o Jeruzalės kapinėse yra viena išskirtinai džiuginanti tendencija - kapavietę išklijuoti vonios plytelėmis (niekada to nesuprasiu)...kapinėse taip pat yra dalykų kurie iš tikrųjų labai džiugina: tai vaikas su kepuryte meškiuko ausytėmis (vaikai turi tokį išskirtinį talentą džiuginti kitus net nieko nedarydami) ir be abejo mane labai nudžiugino pamatyti pusbrolį (na jis iš tų žmonių kuriuos pamatęs visada nudžiungi). Ir mūsų pokalbis apie facebook'ą turbūt labai išsiskyrė iš kitų pokalbių apie skaudančius sąnarius, prastą sveikatą ir krizę, ir tai taip pat džiugino. Dar mane džiugino smagi tėčio nuotaika ir "taktiški" juokai : tėtis" ooho kox kilimas" (na žinai ta plastasinė žolė kapavietėse) , nežinau vardo: " čia mano žmonos brolis" .
Bet labiausiai mane džiugino vakaras namuose su Juo, multiku G-būrys, sumuštiniais, pica ir 100 arbatos puodelių.
Šia džiugia gaida ir baigiu savo įrašą ir siunčiu tau laabai džiugią dainą, kuria išgirdau per radiją.
Myliu
Dievinu
Saldžių sapnų :*