Verbų sekmadienis :)

Gera diena ;)

O diena šiandien tikrai gera. Ir jau nuo ryto jaučiu, kad tikrai nenuėjus veltui. Pirmiausiai mane pažadino nuostabi Beyonces daina Halo ir nelabai nuostabus troškulys. Taaaaip... vakar buvo linksma. Nors mama truputi pyko, kad paskutinį advento savaitgalį aš linksminuosi. Bet na, juk man visada kalė į galvą, kad tradicijos labai svarbu. Taigi aš negalėjau nusidėti prieš šventes ir nenueiti į MTV the Block. Tik gaila bažnyčioje už tai paplotelio negavau. Taaaaip... Aš buvau bažnyčioj. Nueinu ten kokius 2 kartus į metus. Vėl gi , dėl tų pačių tradicijų. Ir kartais ten būna visai faina. Aišku aš negirdžiu nė vieno kunigo žodžio, nes mano malda truputi kitokia. Ta didinga aplinka, daugybė žmonių, susirinkusių skirtingais tikslais ir hipnotizuojantis kunigo balsas padeda atsiriboti nuo žaibiškų kasdienių minčių ir pamąstyti apie kitokius dalykus, žmones, ryšius...Ir aš esu beveik garantuota, kad taip pat "meldžiasi" dauguma ten susirenkančių. Nors be abejo, matyti ir labai smarkiai tikinčių. Šiandien akį patraukė ir šiurpuliukus per kūną nurideno vienas vaizdelis: šeima kalbėjo maldą susikibę rankomis."Ir jei Dievo nebūtų, reikėtų jį sugalvoti" - yra pasakęs kažkoks protingas dėdė. Aš su juo sutinku- žmonės turi kažkuo tikėti. Ir prie paveikslų kabantys padėkos ženkliukai (nepamenu kaip tai vadinasi) man kužda, kad būtent tikėjimas išgydo žmones. Tam nebūtina eiti į bažnyčia, klauptis, kai kažkur priekyje atsiklaupia pražilus močiutė( dauguma nė nenumanome, kada reikia tai daryti ir kada ką pasakyti) ir pasninkauti, nes liepia mama, tačiau būtina stengtis suvokti kuo iš tiesu tikime: dievu, likimu, meile, pinigais...pačio tikėjimo galia ir savo pastangomis. Kuo tiki tu?
O iš tiesų tai ne toks rimtas turėjo būti šitas įrašas, tik aš ne visada moku tinkamu metu sustoti ( taip taip, vairuojant automobilį irgi :D ). Norėjau pasakyti, kad bažnyčia taip pat yra savotiškas Fashion show. O ypač prieš šventes, kai susirenka dar daugiau žmonių. Ir tokioje masėje stilių atrasti sunku. Aplink vis šviečia oranžiniai plaukai, bateliai adatos smailumo nosimis ir kulniukais, baltos odinės striukės siaubingomis sagtimis. O čia tai Mantukas turėtų ką veikti. Bet net ir čia yra vaizdų, kurie džiugina: džiugina stilinga moteris gražiu juodu paltu iki pat žemės, džiugina gražus ir lygus "bob" kirpimas, džiugina mama, kuri šiandien buvo tokia pavasariška ir graži... o daaaar mane labai nudžiugino prieki stovėjusi moteriškė- tokia pat Burberry fanė kaip ir aš. Aišku stiliaus čia mažai, bet manija yra manija ir nieko čia nepadarysi. ;) Dar mane pradžiugino pastebėjimas, kad bažnyčioje už viską reikia mokėti: nori, kad į tave nežiūrėtų kreivai- dėk pinigus į krepšiuką, nori padėkoti šventajai dvasiai ar ko nors jos paprašyti- įmesk lituką į dėžutę, nori uždegti žvakutę - aukok... Kaip pasakytu Matas "Show me the money" ... Ir kadangi mano tėtis bažnyčioje toks dažnas svečias kaip ir aš, tai jam jam monetų mėtymas į įvairias dėžutes pasirodė savotiška atrakcija. Visai kaip kazino... įmeti žetoną ir lauki bus Jack Pot'as ar nebus.
Taigi taaaip... ir bažnyčioje gali būti smagu. O jei dar sudėtu šildomas grindis, kad klupint nešaltų keliai ( supraskit, nesiklaupt negalima, nes šalia klupinti bobutė nudurs tave žvilgsniu) ir mišias sutrumpintų iki pusvalandžio, galima būtų ten apsilankyti ir dažniau. Juk visiems mums kartais reikia laiko ir vietos pamastyti apie kitokius dalykus...

P.S. Gal kažkas ir pasipiktins šiuo įrašu, bet kaip ir sakiau - mano blog'as, ką noriu, tą ir šneku ;)

Gražių Šv. Velykų ;)

Myliu
Dievinu
Ate ;)*