Gyveno kartą Pelenė... Nuėjo ji pas batsiuvę ir pamatė ten labai gražius overknees'us. Poto daug naktų negalėjo užmigti. Mąstė, mąstė - reikia jų , ar ne... gali ji apsiet be batų ar ne... gali ji sau leisti ar ne... Kol vieną dieną ji suprato - tų overknees'ų jai MIRTINAI reikia. Deja jau buvo per vėlu...nuostabiuosius batukus kažkas jau nupirko.Pelenė pametė savo kurpaites, dar net jų nenusipirkusi... Pelenė susikrimto... Slinko minutės, dienos valandos...o ji niekaip negalėjo pamiršti savo balelių. Dabar jai jų reikėjo dar labiau nei ankščiau... Tačiau ji jau buvo praradusi visas viltis ir negalėjo nieko padaryti, tik gedėti prarastų ilgaaulių.
Ir vieną dieną į duris pasibeldė Kalėdos. O atėjus vakarui pelenė išgirdo skambutį į duris. Taip... Tai buvo JIS. Visas toks gražus ir kvepiantis meile...Rankose jis laikė raudoną dėžę perrištą baltu atlasiniu kaspinu. Pelenė atidarė dėžę ir iš nuostabos, džiaugsmo ir netikėtumo pravirko...Dėžėje buvo jos išsvajotieji pilkieji zomšiniai overknees'ai su lakuota nosele! Ji apsivijo JO kaklą ir jis ją stipriai apkabino. Jis žinojo kokia Pelenė buvo laiminga. Ji dar kartą įsitikino. kad jis jos svajonių vyras.
The End
Istorijos moralas:
Vyrai - mokykitės stebinti mylimas moteris.
Moterys - mylėkite savo vyrus, nes tik smarkiai mylimi, jie gali VISKĄ!
Su praėjusiom šventėm :)*
Būkite laimingi ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą