Paryžius coca-cola ir kiti tarptautiniai ypatumai

Labas,

ar dažnai susiduri su pavydu? Turiu omeny tą jausmą, kuris užvaldo kai kitiem atsitinka tai, ko tu be galo nori. Nors aš ir esu labai draugiška ir faina ( remiantis mokslininkų tyrimais ir facebooko testais ;),turiu labai stiprų pavydo jausmą kai kitiem sekasi geriau nei man. Pavyzdžiui, kai kazino prie lošimų automato draugė laimi prieš tai jam sumaitintus mano pinigus, tas jausmas iš P raidės oj kaip gražia širdį.


Šis jausmas užgraužė net ir tada kai Jis pranešė naujieną apie kelionę darbo reikalais į Paryžių.

O DIEVE !!! Juk Aš o ne Jis jau 100 metų svajoju ten nuvykti. "Ne, mažute, tai darbo reikalais, laikas - pinigai, nebus kada ten dairytis. Kitą kartą nuvyksime kartu". Na bent jau gavau paguodos prizą 2 coca-colos buteliukus ( nes šiaip Cola man yra uždrausta. Ech vienur gyvenimas ar gamta duoda kitur atima: gamta atėmė iš manęs A klasės xs dydžio užpakaliuką, bet apdovanojo gražia krūtine, gyvenimas padovanojo man svajonių vyrą, o tas vyras atėmė iš manęs coca-cola.C'est la vie - kaip sako prancūzai.) ir pažadą parvežti prancūzišką bei vokišką Vogue ir dar kanors gražaus...na ir dar užuomeną, kad visai fainą būtų švęsti Valentino dieną Paryžiuje. Tai vat ir laukiu maždaug savaitės vidurio, JO, Vogue, kažko gražaus, valentino dienos...Paryžiaus...Ir visai nelaukiu kai šaldytuve pasibaigs Cola ir saldainiai Geisha.
Na o tęsiant temą apie tai ką gamta davė ir atėme, tai gamta atėmė iš Lietuvos Lady GaGa, tačiau negi galime skųstis kai esame apdovanoti Svetlana Pronina?

Matai? Tikrai nėra ko liūdėti, kad GAGA gimė ne Lietuvoje.

O apie tarptautinius ypatumus, tai pasirodo Lietuva nėra tokia ypatinga ir keista užsieniečiams kaip mums atrodo. Neseniai kalbėjau su žmogumi, gimusiu Portugalijoje ir gyvenančiu Kinijoje, ir pasirodo vienintelis keistas dalykas yra tas, jog čia beveik nėra skalbyklų . Įsivaizduoji? Aš tikėjausi, kad mes keisti, mūsų maistas keistas, mūsų elgesys keistas... bet ne, keista tik tai jog čia beveik nėra skalbyklų.

Na ir pabaigai dilema. Kai visi blogeriai, facebookeriai, skyperiai ir kiti rašytojai skelbia vasaros pabaigą, man iškilo dilema: Ar susiveržti diržą ir rudeniui atėjus nudžiuginti save į kairė pajudėjusia svarstyklių rodykle ( taip taip teisingai save - nes kolkas mano minus 6 (jau 6) kg pastebėjo tik mano draugės ir jų mamos) ar tas paskutines mano mylimiausio metų laiko savaites džiuginti savo skrandį ir sielą ir atlsilaisvinus vadeles iki soties mėgautis mėgstamais patiekalais net ir po 22 h?

Tai tiek:) Skaniu sapnų :)

P.S. Jis jau išvyko, o aš lieku čia skandinti savo liudesio alkoholio, tfu tai yra COLOS butelyje ir Geisha saldainių dėžutėje. ;)

Myliu

Dievinu

Ate :*

Juoda? Tegyvuoja balta!!!!

Labas:)
Jau beveik miegu ir rašau tiesiogiai is po kaldros, tiksliau didžiulio rankšluosčio nes kitaip vasarą neįmanoma, o neužsiklojus miegoti nelabai jauku . Bet negi gali skųstis karščiu kai ištisus metus taip svajoji apie vasarą. Ir išvis, vasara yra metų laikas kai aš labiausiai gyvenu ir džiaugiuosi gvenimu. O dėl karščio kartais padejuoju tik dėl mados, nes dėl manęs tai gali būti karšta karšta - aš tiesiog dievinu vasarą :)

Kad ir kokia stulbinamai maža kažkada atrodė nokia 3310, niekada nebūčiau pagalvojus kad ateity telefonai ištobules iki to stebuklo kurį laikau dabar rankose ir kolkas vienintelis pastebimas minusas - nėra lietuviškų raidžių, kad iškarto būtų galima parašyti ir įkelti įrašą. O gal čia lietuvių kalbos minusas kad nėra pritaikyta rašymui telefonu?:) Anksčiau niekada neprisirišdavau prie telefonų ir sugedus mielai pakeisdavau nauju, o ir didelės reikšmes telefonui neteikdavau - koks yra toks gerai. Tačiau mano paskutinis telefonas man buvo toks mielas ir gražus, kad net arsiradus neblogai galimybei pasikeisti jį į iphone ilgai mąsčiau. Tačiau tam šeimoje ir yra vyrai kad mąstytų ir nušviestų žmonoms blondinėms kelią . Nes jų pakaušiai šviečia tik i viršų ir atgal :)) taigi dabar laikau savo rankose( su vis dar nenulakuotais nagais) baltut baltutelį iphone ir džiaugiuosi didžiulėmis galimybėmis.


Bet, kaip visada, įrašas ne apie tai, apie ką kalbu pradžioje. Norėjau apkalbėti apie tai, kad vasarą kaip kaip reikiant turime lavinit savo atmintį. Reikia prisiminti kur sudėti vasariniai rūbai, kur galima smagiai praleisti laiką, palangos bobučių numerius, taip pat prisiminti kaip gi dėvimos tos basutės - su kojinėm ar be? Tačiau yra vienas dalykas kurį turime pamiršti. Na bent jau iki vėlyvo rudens. Tai yra juoda spalva! Gana nešioti little black dress. Žalią šviesą little white dress!!! Juoda spalva vasarą nėra tabu, jeigu ji derinama su ryškiom ar šviesiom splavom, tačiau rengtis nuo galvos iki kojų juodai - NO NO NO. Pamirškite mitą kad juodai apsirengęs žmogus atrodo plonesnis. Taip, juoda spalva mažina, tačiau pabrėžia žmogaus kontūrus ir padaro jį sunkų. atvirkščiai yra su balta - kuri nors ir truputį didina, tačiau neišryškina žmogaus kontūrų ir padaro jį lengvesnį. Netiki? Įsivaizduok dvi apvalias moteris - viena jų apsirengusi ilgą baltą tuniką, kita ilgą juodą tuniką. Kuri jų tau atrodo lengvesnė? Juo labiau, balta spalva visuomet asocijuojasi su švara ir gaiva, o juoda priešingai, todėl kai pamatau žmogų, vasarą nuo galvos iki kojų apsirengusį juodai, man visuomet atrodo kad jis nešvarus ir neskaniai kvepia (smirda). Na negalintiems išsiskirti su mėgiama juoda spalva išimtis yra lengvų plonų ar lininių audinių drabužiai, bet jie ir dėvimi turi būti lengvai - jokių juodų kelnių ar pėdkelnių (čia kalbu apie atvejus kai žmonės vasara įsigudrina užsidėti juoda maikutę ir juodas kelnes arba juoda suknele ir dar pėdkelnes, kažkuris vienas juodas rūdas visame derinyje nėra labai blogai). Taigi tavo akių atgaivai kelio baltos nuotraukos :)

Aš jau turiu savo little white dress o tu? Ne? Tai ko tu lauki?! Marš į parduotuvę arba pas siuvėją :) Pavyzdžiui pas mane :)

Myliu
Dievinu
Ate :*

P.S. einu toliau vykdyti savo vasaros pažadų - valgyti arbūzo ir skaityti knygos.

O mano vasara ole ole ole olia :)

Labas,

nežinau iš kur aš ištraukiau šitą dainą ir net nežinau ar ji egzistuoja, bet ji karts nuo karto skamba mano galvoje. Ir ypač šiandien, kai pagaliau pagaliau su mokslais viskas baigta ! Na deja kolkas tik iki rudens. O kol manęs lauks mokslai, aš turiu daug ką nuveikti. Taigi darbų sąrašas 2010 metų vasarai:

1. išmokti važiuoti dviračiu ( cha cha tikrai nejuokinga, nors tau taip ir atrodo)

2. labai labai labai smarkiai ir gražiai įdegti

3. nė dienos be nulakuotų nagų

4. pasipildyti 3 nagų lakų kolekciją naujom spalvom

5. rasti kvepalus skanesnius už cacharel amore amore

6. nusipirkti žiauriai faina mudymuką

7. rasti ir nusipirkti ką nors gražaus už gimtadienio proga tevų dovanotus pinigus. Gal būt šitą?

8. nusipirkti siuvimo mašiną ir daug siūti ir uždirbti milijoną

9. prisivalgyti tiek arbūzų, kad net žiemai atėjus nesinorėtų

10. JŪRAAAAAA

11. perskaityti numatytas knygas ir dar daugiau

12. susitvarkyti spintą ir atsikratyti minimum 10 daiktų

13. susitvarkyti stalą stalčius visą kambarį

14. įgyvendinti visas idėjas kurioms nebuvo laiko

15. pildyti šį sąrašą naujais punktais.

Kolkas tiek

Myliu

Dievinu

Ate :*

ir siunčiu savo vasaros hitą

Labanakt

Myliu

Dievinu

Ate :*

22

Labas,

ar nepamiršai pasveikinti manęs su gimtadieniu? Jei taip tai niekada nevėlu, dovanas priimu ištisus metus;)

Manau gimtadienių nemėgsta tik tie kuriems trūksta dėmesio ar užuojautos dėl begančių metų ar atsiradusių raukšlių. O aš savo gimtadienius DIEVINU ! Nuo 00:00 prasidedantys sveikinimai, dovanos, dovanos, dovanos, gera nuotaika, šampanas... Šiais metais mano gimtadienio nuotaika buvo tiesiog nepakartojama. Kitą dieną nuo šypsenos net žandikaulį skaudėjo.
Vis dėlto 22 reiškia šį ta daugiau. Tai reiškia, kad net į parduotuvę nebegali išeiti apsirengusi ir atrodydama bet kaip ir tris kartus pakeiti rūbus, nes juk negali sau leisti kad neduok die, sutikti pažįstami vėliau visiem pasakotų kaip prastai tu atrodai. Dar tai reiškia, kad kosmetinėje atsirado dar viena priemonė. O taip, iš pradžių gyvybiškai būtinų įrankių krepšelyje tebuvo blizgis, vėliau prisidėjo bespalvis tušas, vėliau jau ir juodinantis, tankinantis, ilginantis ir koks tik nori, dar vėliau kosmetinę papildė akių pieštukas, kurį turbūt imčiau net į negyvenamą salą. Prabėgo dar keli metai ir tas krepšelis neišvengiamai papilnėjo ružu. Ach ta nelemta Mary Kay prezentacija, po kurios oranžinis blizgantis ružas man tapo tiesiog mirtinai reikalingas. Ir štai iš dangaus nukrito 22. Ir į mano kosmetinę įkrito lūpdažis. O taip Chanel :)))
Nes aš to verta! Argi ne prince? :))

Ką gi dar reiškia 22? Ogi tai, kad metas išmokti ruošti ne tik vištieną. Juk ir man reikia pateisinti TOBULOS MERGINOS titulą. O šeip tai virtuvėje aš visai nebloga. Gal net daugiau nei nebloga ;)

Tik po viso kulinarinio sedevro ruošimo proceso, virtuvė atrodo maždaug taip

Arba taip

Tačiau mano laimei, pas mus galioja taisykle - kas negamina valgyt- tas plauna indus ;)

Hmm o kalbant apie maistą, tai pastebiu kad dabar vietoj biografinių knygų dabar labai madinga leisti kulinarines knygas. Pavyzdžiui jei niekam neidomi "Tikroji Ženios Ostapenko istorija. Arba pasaka apie lovelasą tapusį gėjumi" Tai gal bent susidomės kulinarine knyga " Didieji Ženios kulinariniai atradimai" . O kas bus toliau? Kokios bus tolimesnės mūsų žvaigždžių knygų tematikos? Gal pavyzdžiui " MIOS patarimai. Kaip pasiekti, kad tavo ašaras rodytų visos laidos? " arba " Lino Karaliaus 10 žingsnių programa į gerą karmą ir gyvenimą be alkoholio" . Bet visgi dar pakalbėkim apie maistą. Man atrodo kad geriausia dieta yra valgyti mažai, bet laaaaaabai skaniai. Ką manai? m? Manau reikės kuriam blogo įraše parašyti kelis mėgstamiausius receptus. Bet su sąlyga, kad nenusikramtysi pirštų, nes juk kaip poto skaitysi mano laiškus?

Manau dar 22 man reiškia ir tai, jog pasenau. Nes jej dar prieš metus kas būtų paklausęs kiek man metų, tai impulsyviai atsakyčiau 18, o dabar jau išsprūstų žodis 20 .

Myliu

Dievinu

Ate :*

Welcome home Blonde !

Labas...

aš sugrįžau, nežinau ilgam ar vėl vienam įrašui, bet kažkaip pagunda rašyti blog'ą kyla tik rašant kursinį. Iš tiesų minčių kurias norėčiau čia sudėti kyla kas dieną, tačiau kas dieną jas pakeičia kitos kitos ir kitos... Gal kas parduodate minčių transliatorių ir smegenų į internetą? Kad prisėdus tereiktų paredaguoti ir paspausti mygtuką " Įdėti pranešimą".

Taigi mano gyvenime tebėra ir seno ir naujo. Aš vis dar didelius darbus darau paskutinę dieną, vis dar turiu paranoją, kuri verčia mane lakstyti laiptais pirmyn atgal ir 10 kartų patikrinti ar užrakintos durys, ar išjungta viryklė ir lygintuvas ir mano sapnai vis dar iš kosmoso pasaulio. Tačiau atsitiko kažkas naujo, ir net nežinau ar gerai tai ar blogai. Taigi pirmiausia ir svarbiausia naujiena AŠ IR VĖL BLONDINĖ!!!!

Kas pažinojo mane tokia seniau - giria, o kas susipažino man jau būnant brunete sako, kad tamsūs plaukai man tiko daug labiau. O aš žinau tik tai, kad pati esu ta anekdotinė blondinė kuri nuo galvos iki kojų apsipila kava, paklausia pas policininkus kur padėti kyšį ir pradegintą skyle parkete paslepia guašo ir lako sluoksniu. Taigi ir nėr ko čia slėpti. Rudi plaukai gražu, bet BLONDINĖ TAI AŠ :)

Dar viena naujiena ta, kad pamačiau Vogue
šią reklamą

supratau, kad atėjo matas, mano kosmetinėje atsirasti lūpdažiui. Ir be abejo ne bet kokiam o būtent Chanel Rouge COCO N0. 06 . Bet juk princai turi karts nuo karto pateisinti savo titulą ;)

Dar viena naujiena atsirado mano mėgstamiausiu nagų lakų kolekcijoje. Dabar jų yra net trys.

Gėda prisipažinti bet manikiūras tai darbas kuriam reikia tokio didelio moralinio pasiruošimo kurį laiką nieko neliesti, kad aš vis bandau nuo jo išsisukti. Be to aš taip prisirišu prie mėgstamų spalvų ir kvapų, kad jie man tampa patys pačiausi ir aš jokių kitų nenoriu. Dėl tos pačios priežasties manau greitu metu nuo Lanvin Jeanne vėl sugrįšiu prie savo Amor Amor. Vis dėl to kai kurios vertybės yra amžinos ;)

Na štai ir palavinau pirštus, išjudinau smegenis, metas sėsti prie kursinio. Nenoriu nenoriu nenoriu...

Myliu

Bučiuoju

Ate :**

Lėtai...

Labas...

Koks paradoksas - aš taip dievinu niekur neskubėti ir viską ( beveik viską) daryti lėtai, su pasimėgavimu ir džiaugsmu, tačiau kaip tyčia visuomet prisidirbu taip, kad tenka viską daryti paskutinę minutę ir lakstyti visur akis isdegus, pusiau nulakuotais nagais, nespėjus pasidažyti tušu ir pasikloti lovos...
Ech labiau už viską norėčiau atsidurti ten kur laikas sustoja, kur kvepia gaiviu ir šiltu pavasario oru, o akys regi švelnias pastelines spalvas... Ach...
Noriu ryte atsibusti šiame dvare...


Apsuptame alyvų krūmais...


Vaikščioti šiomis šviesiomis ir sausomis gatvėmis apsirengusi lengva suknute... o šalia eitų pavasaris...

Norėčiau atsisėsti tuščioje ir tylioje kavinėje ir matyti pro langą tokius vaizdus...

Norėčiau kad visą tą laiką šalia būtų JIS...
Daugiau nieko : jokių telefonų, jokio interneto, jokių reikalų, jokių žmonių, JOKIO RYŠIO...

Myliu
Dievinu
Ate :*

P.S. Nuotraukos vogtos iš kito blog'o. Pamačiau ir akimirksniu atsidūriau jose.